Seminarcegas
Siandien buvau afigienam seminare. Pirma kart gyvenime teko pabuvoti tokiam. Kalbejo 3 pranesejai. Reklamavo sprendima V. Pradzioj lietuvaitis R. Labai nuobodziai ir neitikamai. Nors ir pasiruoses. Ir piesinukai grazus. Po to isejo vokietis F. Fantastiskas pranesejas. Realiai tiki tuo ka pasakoja, piesinukai fantastiskai gerai priderinti prie to apie ka kalba. Po jo kalbos puse sales realiai pradejo galvoti, kad jiem BUTINAI reikia sprendimo A . Po vokiecio isejo lietuvaitis T. Pradejo labai nuobodziai. O piesinukai neitiketinai nevyke. Ir jis visus bande itikinti, kad jiem tokio sprendimo nereikia. Sake „jus labai labai gerai pagalvokite“, „jis labai brangus“ ir tt.
Visi zmones dalyvave seminare isejo su viena zinia – sprendimas A niekam nereikalingas, brangus ir reikalaujantis galybes resursu. Dabar man gaila vokiecio. Jis aukojo savo laika, skrido, paliko seima ir viskas veltui.
Bet maistas buvo geras…
